Pirmosiomis Naujųjų metų dienomis Vilniuje, daugiabutyje, įvykęs sprogimas sukrėtė daugelį gyventojų. Pagal pirminę informaciją, pastatas gali būti paskelbtas kaip nebetinkamas eksploatuoti dėl sprogimo metu padarytos žalos jo konstrukcijoms. Tokiu atveju butų savininkai į savo namus grįžti nebegalės. Maža to, pasak „Delfi būsto“ kalbintų ekspertų, tik dalis jų gali tikėtis oraus žalos atlyginimo, tačiau ir tokiu atveju gautas išmokas gali tekti atiduoti bankams, jeigu sugadintas turtas pirktas su banko paskola.
Paskolas grąžinti reikia
Pirmosiomis Naujųjų metų dienomis visą Lietuvą sukrėtė didelė tragedija Vilniuje: daugiabučiame name įvykus sprogimui, žuvo žmogus, vaikas, yra sužeistų, be namų liko kone 30 butų gyventojų. Ir nukentėjusieji, ir situaciją iš šalies stebintys gyventojai kelia klausimus, kas ir kaip padengs patirtą žalą, ką daryti, jei pastatas bus paskelbtas neeksploatuojamu, kas nutiks butų, esančių neeksploatuojamame daugiabutyje, paskoloms. Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos (LJAA) narys, advokatas Antanas Jonikaitis paaiškina, net jeigu būstas sugriūna, sudega ar pan., tokios aplinkybės savaime nepanaikina savininkų skolinių įsipareigojimų bankams. „Reikėtų pradėti nuo to, kad tarp banko ir asmens susiklosto kreditavimo teisės santykiai. Žmogus pasiskolina tam tikrą sumą pinigų, jos grąžinimo užtikrinimu tampa tas įsigytas būstas. Net jeigu tas būstas sugriūna, sudega ar pan., tai savaime niekaip nepanaikina skolinio įsipareigojimo. Nes tam tikrą sumą pinigų asmuo jau gavo, todėl grąžinti ją pareiga išlieka“, – teigia teisininkas. Visgi, jis tęsia, nereiktų pamiršti, jog paprastai bankai reikalauja, kad įkeičiamas turtas būtų apdraudžiamas. Tokiu atveju gyventojas, netekęs turto, gali gauti išmoką iš draudimo ir padengti savo įsipareigojimus bankui. Gali būti ir taip, kad draudimas atsisako išmokėti išmoką, o bankas pageidauja paskolos likutį susigrąžinti iš karto ir visą. „Draudimo suma neturėtų būti mažesnė nei banko paskolos likutis. Tokiu atveju paprastai, jeigu įvykis yra draudiminis, draudimas turėtų padengti tą likusią paskolos sumą. Aišku, gali būti visokių atvejų, pavyzdžiui, teoriškai, įvykis gali nebūti draudiminis. Tokiu atveju draudimas nepadengia nieko, o žmogui lieka prievolė mokėti paskolą. Net jeigu žmogus to būsto nebeturi arba jis nebėra tinkamas gyventi. Būna ir taip, kad draudimas nieko neišmoka, būstas nėra tinkamas gyventi, o bankas, sužinojęs, kad objekto nebėra arba jo vertė stipriai sumažėjusi, gali pareikalauti grąžinti paskolą iš karto visą“, – teigia A. Jonikaitis. Lietuvos bankų asociacija vėliau atsiųstame komentare teigia, kad privalomas būsto draudimas padeda apsisaugoti nuo nenumatytų aplinkybių, neplanuotų finansinių nuostolių. Tačiau konkrečios sąlygos priklauso nuo kredito gavėjo pasirinktos draudimo bendrovės sąlygų ir tinkamo jų vykdymo.
Išieškoti žalą iš kaltininko gali būti sudėtinga
Advokatas pabrėžia, kad labai svarbu išsiaiškinti tokių įvykių priežastis ir kaltininkus, nes tokiu atveju galima reikalauti iš jų žalos atlyginimo. Tačiau draudimo žalų ekspertas, turto žalų asistavimo bendrovės REMEKS partneris Tomas Nenartavičius sako, kad išsiieškoti žalos atlyginimą iš kaltininko tokiais atvejais gali būti labai sudėtinga. Pirmiausia, jis pažymi, kad Lietuvoje nėra įstatymų, reglamentuojančių būtinybę drausti daugiabučius. „Todėl panašiais atvejais, kai yra sugadinama bendra dalinė nuosavybė, suniokojamas pats pastatas, pažeidžiamos jo konstrukcijos, stogas, pamatai, inžineriniai tinklai, iš esmės nėra finansuotojo, nėra piniginių lėšų, už ką būtų galima tą turtą atstatyti“, – pažymi pašnekovas. Draudimo žalų eksperto teigimu, išsireikalauti žalos atlyginimo gali būti sudėtinga ir tuo atveju, jeigu dėl turto sugadinimo kalta bendrija, už kurią atsakingas bendrijos pirmininkas ir valdybos nariai. Jų turimas turtas gali būti per mažas. „Jeigu ir būtų nustatyta bendrijos atsakomybė, kaltė dėl nepriežiūros, aplaidumo, tokiu atveju tie nukentėję asmenys turi labai ribotas galimybes nuostolius išsiieškoti. Nes tikrai to turto, kuriuo jie disponuoja, nepakaktų. Kadangi šiuo atveju žala sieks keletą milijonų. Dar viena dilema, kad patys namą prižiūrintys asmenys nesidraudžia civilinės atsakomybės draudimu. Klausimas, ar pakaktų ir kaupiamų lėšų, ir nors bendrijos valdybos atsakomybė yra solidari, klausimas, ar jų turimas turtas yra tokio masto, kad padengtų viso daugiabučio nuostolius“, – sako T. Nenartavičius. Anot jo, Lietuvoje teisiškai nėra reglamentuota, numatyta, kad, visų pirma, būtų apdrausti patys daugiabučiai, antra, kad privaloma tvarka draustųsi namą prižiūrintys asmenys civiline atsakomybe. „Tai yra didelė teisinė spraga“, – teigia draudimo žalų ekspertas. Apsidraudę turtą turėtų gauti nemažą išmoką Pasak T. Nenartavičiaus, jeigu pastatas yra paskelbtas neeksploatuojamu, jame esančių butų savininkai, kurie turi to turto draudimą, turėtų gauti draudimo išmoką atstatomąja verte. „Kitaip tariant, gavę tokią draudimo išmoką, jie galėtų įsigyti adekvatų ar net geresnį butą, nes paprastai tai yra naujos vertės draudimo sprendimai. Jeigu draudimo sutartis sudaryta teisingai, atstatomąja verte, tai žmonės turėtų gauti visą draudimo išmoką ir tų lėšų turėtų užtekti naujam būstui įsigyti [arba paskolai bankui padengti – red. past.]. Be sienų, butų, dar paprastai būna draudžiamas ir kilnojamasis turtas namuose. Atstatomąja verte turėtų būti išmokama ir išmoka už prarastą namų turtą, pavyzdžiui, drabužiai, buitiniai technika, baldai ir t. t.“, – paaiškina draudimo žalų ekspertas. Pašnekovo teigimu, atvejais, kai nusprendžiama pastatą remontuoti, atstatyti, tie gyventojai, kurie turi būsto draudimą, neturėtų savo asmeninėmis lėšomis prisidėti prie remonto. „Tuos kaštus turėtų padengti draudimo įmonė, įskaitant ir bendro turto, pavyzdžiui, jų dalies, kuri tenka remontuoti pastato konstrukcijas. Aišku, tai irgi priklauso nuo draudimo sutarčių, bet, kiek man yra žinoma, dauguma draudimo įmonių kompensuoja tas gyventojų išlaidas“, – teigia pašnekovas. Be abejonės, visais atvejais būsto draudimus turintys savininkai turi skaityti ir gerai suprasti su draudimo bendrove sudarytą sutartį, kad, esant kritinei situacijai, gyventojams būtų maksimaliai atlyginta žala. Ką apie žalos atlyginimą tokiais atvejais kalba Lietuvoje veikiančios draudimo bendrovės, skaitykite kitame „Delfi būsto“ tekste netrukus.
Skaitykite daugiau Delfi.lt portale: https://www.delfi.lt/bustas/rajonai/ekspertai-apie-nelaime-virsuliskese-tik-dalis-butu-savininku-gali-tiketis-zalos-atlyginimo-taciau-viska-gali-tekti-atiduoti-bankams-95524757
