Apsnigti stogai žiemą Lietuvoje tampa rimtu iššūkiu pastatų saugumui ir jų priežiūrai. Gausus sniegas, temperatūrų svyravimai ir atodrėkiai sukuria papildomas apkrovas stogo konstrukcijoms,
didina vandens prasiskverbimo riziką bei gali lemti rimtas pasekmes, jei sniegas nuo stogo nepašalinamas laiku.
Šių metų žiema Lietuvoje jau įėjo į istoriją kaip viena intensyviausių per pastarąjį dešimtmetį. Kai kuriuose regionuose sniegas kaupėsi tokiu tempu ir kiekiu, kokio nebuvo matyti per paskutinius 15 metų, o meteorologai net kalba apie rekordiškai storą sniego dangą ir ekstremalias žiemos sąlygas. (TV3)
Tokios sąlygos reiškia, kad sniegas ant stogų ne tik nevienodai tirpsta ir užšąla, bet ir sukuria apkrovas statinių konstrukcijoms. Remiantis draudimo žalų ekspertų Remeks praktika, būtent tokiais laikotarpiais fiksuojamas didžiausias su stogais susijusių žalų skaičius, kurių didelės dalies būtų galima išvengti laiku sureagavus.
Sniegą būtina valyti jau dabar – ne rytoj ar po savaitės ir nelaukiant atodrėkio. Laiku nepašalinus akivaizdaus rizikos faktoriaus, kyla grėsmė žalos atlyginimui pagal turto draudimo sutartį.
Kodėl apsnigti stogai šią žiemą kelia didesnę riziką
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos ir vietos žiniasklaidos pranešimai rodo, kad Vakarų Lietuvoje pavienėse teritorijose sniego sluoksnis per pastarąsias savaites siekė apie 50 cm ir daugiau, dėl ko net buvo paskelbta ekstremali situacija ir papildomai mobilizuoti resursai sniego valymui. (Lietuvos Radijas ir Televizija)
Sinoptikai taip pat prognozuoja, kad šaltis ir sniegas nesitrauks – žiemos modeliai rodo didesnį nei įprasta kritulių kiekį, šaltį epizodiškai sugrįžtant dar ne kartą artimiausiomis savaitėmis. (Kaip Kada). Tokios oro sąlygos lemia, kad sniego kiekis ant stogų ne tik gausėja, bet ir ilgiau išlieka, o atodrėkiai kartu su temperatūrų svyravimais sukuria itin sudėtingas situacijas tiek statitinių paviršiams, tiek ir laikančioms konstrukcijoms. Nenuvalytas sniegas potencialiai gali sukelti stogo griūtį.
Kaip apsnigti stogai veikia stogo konstrukcijas
Stogas nėra tik išorinis pastato „kepurės“ sluoksnis – tai kompleksinė konstrukcija, skirta ne tik vizualinei funkcijai, bet ir apsaugai nuo oro sąlygų. Susikaupęs sniego svoris, ypač kai jis sušlapęs, ženkliai didina apkrovą ant šlaitinių ir plokščių stogų. Kai sniegas kaupiasi ir nepašalinamas laiku, jis sukelia ne tik momentinę apkrovą, bet ir ilgalaikį konstrukcijų „nuovargį“.
Tokie mikro deformacijos procesai ne visada iš karto akivaizdūs – jie gali likti nepastebėti mėnesius ar net metus. Tokias situacijas Remeks ekspertai dažnai fiksuoja jau po žiemos, kai pirminė problemos priežastis – ilgą laiką kauptas sniegas ir to pasekoje besiskverbiantis vanduo – gyventojams tampa jau sunkiai pastebimas.
Dėl to pavasarį ar vasarą pastebimi įtrūkimai. Tokios deformacijos dažnai nėra siejamos su žiemos sniego apkrovomis, nors būtent jos ir yra viena iš pagrindinių priežasčių. Jei vanduo vėliau per pažeistas konstrukcijas prasiskverbia į statinio vidų, gali kilti nesusipratimų dėl žalos atlyginimo pagal turto draudimo sutartį.
Apsnigti stogai ir vandens prasiskverbimo pavojus
Atodrėkiai ir permainingi temperatūrų pokyčiai žiemą yra lemtingi ne tik dėl sniego kiekio, bet ir dėl vandens poveikio. Kai sniegas tirpsta ant stogo, vanduo siekia pasišalinti per nutekėjimo sistemas. Tačiau nakties šalnos užšaldo šį procesą, sukeldamos stovinčio vandens zonas, kurios plečia mikrodangos pažeidimus, o tai veda prie vandens prasiskverbimo į pastato vidų, sukeliant pasekminius nuostolius.
Kai drėgmė pasiekia izoliacinius sluoksnius ar konstrukcines medžiagas, ji ne tik sumažina jų efektyvumą, bet ir sukuria sąlygas vystytis pelėsiui, izoliuotų medžiagų degradacijai ir didesniems šilumos nuostoliams šildymo sezono metu. Tokio pobūdžio nuostoliai nebūtinai gali būti žalos atlyginimo objektu pagal turto draudimo sutartį, ypač jei žalos priežastimi yra aplaidumas ar naturalūs oro sąlygų įtakojami procesai.
Varvekliai ir sniego kritimas nuo apsnigto stogo
Vienas iš labiausiai akivaizdžių pavojų, kuriuos gyventojai dažnai pastebi pirmiausia, – tai varvekliai ir nuo stogo kraštų krentančios sniego masės. Krentantys varvekliai gali sužaloti žmones, pažeisti automobilius ar kitą turtą, o atsakomybė už tai dažnai tenka pastato savininkui ar valdytojui. Jei turto savininkas ar valdytojas neturi civilinės atsakomybės draudimo, nuostolius gali tekti atlyginti iš savo kišenės.
Kada ir kaip būtina valyti apsnigtą stogą
Didžiausi nuostoliai žiemos metu dažniausiai kyla ne dėl pačių oro sąlygų, bet dėl aplaidumo ir lėtos reakcijos. Todėl svarbiausia – ne laukti, kada sniegas atitirps savaime, bet valyti stogus nedelsiant, kol neigiamos pasekmės dar tik formuojasi.
Praktika rodo, kad efektyviausi veiksmai žiemos metu yra:
-
Savarankiškas sniego ir ledo šalinimas nuo stogo paviršių bei kraštų, siekiant sumažinti konstrukcijų apkrovą ir varveklių susidarymo riziką
-
Reguliarus stogo būklės stebėjimas, ypač po gausaus snygio ar prasidėjus atodrėkiams. Tai leidžia laiku pastebėti susikaupusį sniegą, ledą ar vandens kaupimosi vietas
-
Lietaus nuvedimo sistemų patikra, nes užšalę ar sniegu užkimšti latakai dažnai tampa priežastimi, dėl kurios vanduo pradeda skverbtis į konstrukcijas.
-
Atliktų darbų fiksavimas, kuris gali būti svarbus vėliau vertinant pastato priežiūrą ar sprendžiant draudiminius klausimus.
Svarbu suprasti, kad šie veiksmai nėra skirti „apsidraudimui dėl visa ko“. Tai praktiniai sprendimai, kurie leidžia sumažinti rizikas, išvengti stogo griūties ir apsaugoti pastatą nuo ilgalaikių, sunkiai pastebimų pažeidimų. Laiku ir tinkamai reaguojant, žiemos pasekmės dažniausiai būna minimalios arba jų pavyksta išvengti visiškai.
„Didžioji dalis žiemos žalų, su kuriomis susiduriame praktikoje, nėra netikėtos. Jos dažniausiai susiformuoja palaipsniui – kai sniegas kaupiasi, vanduo neturi kur pasišalinti, o sprendimai atidedami tikintis, kad situacija pagerės savaime. Deja, būtent toks delsimas dažniausiai ir lemia didžiausius nuostolius,“ – pažymi Tomas Nenartavičius „Remeks“ Vyr. žalų ekspertas.
Turto draudimo apsauga yra tinkamas sprendimas apsisaugoti nuo nenumatytų finansinių nuostolių, tačiau kartu ir įsipareigojimas turtą deramai prižiūrėti.